Kaip aš atsidūriau čia ir kodėl rašau
Esu Luisas. Gimiau Olandijoje, netoli Amsterdamo. Daug metų dirbau didelėje technologijų įmonėje – rašiau kodą, dalyvavau susitikimuose, skubėjau nuo vieno projekto prie kito. Miestas man patiko, bet po 15 metų pajutau, kad gyvenimas tapo per greitas. Dienos susiliejo į vieną ilgą ekraną.
2019 metais atostogavau Lietuvoje. Nuvažiavau į kaimą netoli Kauno, kur draugas turėjo seną sodybą. Ten praleidau dvi savaites be interneto. Ryte eidavau į mišką, vakare sėdėdavau prie židinio ir skaitydavau. Pirmą kartą per ilgą laiką užmigdavau be telefono rankoje.
Po metų pardaviau butą Amsterdame ir nusipirkau nedidelį namą Lietuvoje. Namas buvo apleistas, su senu sodu ir pušimis aplink. Pirmus mėnesius remontavau stogą, keičiau langus, tvarkiau grindis. Kiekvieną vakarą po darbo (dirbau nuotoliniu būdu) eidavau į sodą ir stebėdavau, kaip auga pomidorai, kuriuos pasodinau.
Rašyti pradėjau atsitiktinai. Vieną vakarą užsirašiau receptą, kaip iškepti duoną iš miltų, kuriuos radau vietiniame turguje. Paskui parašiau apie tai, kaip sunku buvo rasti gerą miltų rūšį. Paskui apie tai, kaip vakare, kai miškas tyli, aš uždeg u žvakę ir skaitau senas knygas, kurias randu sendaikčių turguose.
Dabar mano dienos atrodo kitaip. Kiekvieną trečiadienį važiuoju į turgų. Šeštadieniais kepu duoną. Sekmadieniais einu į mišką be tikslo. Ir viską užsirašau – ne todėl, kad noriu kažką pasiekti, o todėl, kad noriu prisiminti, kaip atrodė ta diena.
Šie puslapiai yra mano būdas išsaugoti tuos momentus. Jie skirti tiems, kurie taip pat ieško ramybės paprastuose dalykuose.